Vasario 13, 2017
Romantiškiausias restoranas Londone. Staliuko po vyšnių žiedais lauksite kelis mėnesius, bet verta
Dovilė Ilevičiūtė

Jei į Google paiešką įvesite ‘most romantic restaurant in London’ – Clos Maggiore svyrančios žydinčių vyšnių kekės,  žėrinčios girliandos, baltomis staltiesėmis nukloti stalai ir rusenantis židinys iššoks jūsų kompiuterio ekrane tarsi vaizdas iš Narnijos kronikų.

Šis Provanso ir Toskanos regionių įkvėptas restoranas laimėjo daugybę apdovanojimų kaip romantiškiausias ne tik Londone, bet ir visame pasaulyje.

Iš karto nuliūdinsiu visus tikinčius stebuklais – jų, deja, nebūna. Ir teks sėdėti dirbtinių žiedų pavėsyje. O pasėdėti po jais yra tiek norinčių, kad užsisakyti stalą turite prieš 4 – 5 mėnesius. Mano istorija tokia: užsirezervavau vakarienę, apsidžiaugiau, kad ne taip jau ilgai teks laukti -  vos porą savaičių. Tik dieną prieš pasiteiravau – ar tikrai sėdėsiu po tomis vyšniomis konservatorijoje? Pasirodo čia yra aštuoni stalai, kurie užsakyti gerokai į priekį, jei noriu konservatorijos - laisvas staliukas yra pirmadienį, po keturių mėnesių. What? Na bet laukiantiems – žiedai. Tad nutariau palaukti. Nes jei jau keliauju į romantiškiausią Londono restoraną, noriu ir sėdėti romantiškiausioje jo vietoje.

Žinote tokius gyvenimo momentus kai labai kažko laukiate, mintyse piešiate kaip viskas gražu, nepriekaištinga, kaip įvyks tas ‘grand entrance’ ir dažniausiai būna atvirkščiai. Taip ir aš: įsivaizdavau kaip vilkėsiu gražiausią suknelę, atrodysiu nuostabiai, tačiau trijų draugių gimtadieniai dieną prieš, daugybė darbų – ir beveik pamiršau, kad vizito į Clos Maggiore laukiu jau kelis mėnesius.

Dar kelis kartus pasiteiravau administratorės, ar tikrai staliukas konservatorijoje? Nes Google prisiskaičiau nepatenkintų porų verksmų, kaip jie laukė vakarienės, o teko sėdėti ne ten, kur jie įsivaizdavo.

Į romantiškiausią restoraną, įsikūrusi Covent Garden, kur visuomet zuja minios turistų, keliavau pavargusi ir neromantiškai nusiteikusi. Įžengus pasitiko žydinčių hiacintų kvapas – jų čia daugybė ir visi tikri. Kvepia pavasariu.

Staliuką dviems gavome tokį, kad prie jo paprastame restorane susodintų kokius šešis žmones ir dar įspraustų septintą. Erdvės ir komforto jausmas – 10 balų. Jei jau čia gavote vietą – tikrai nereikės klausytis svetimų pašnekesių ir alkūnėmis liestis su kitais svečiais. Konservatorija nedidukė, kaip minėjau, tik aštuoni stalai, tačiau veidrodinės sienos optiškai padidina šį restorano kambarį. Tik atsisėdus paslaugus padavėjas prisistatė su dviem šampano taurėmis: vaišinam!

Vyno meniu – tarsi senovinė stora knyga. Tokio didumo, kad viena ranka sunku buvo jį ir pakelti. 100 puslapių su 2 500 skirtingų vynų rūšių! Tikri vynų žinovai ir mėgėjai galėtų šnekučiuotis su paslaugiu sommelier ir vartyti tą knygą tarsi Bibliją. Man buvo patogu kad visi vynai dar turi ir numerius, tad tiesiog išlemenau ‘number 1613’.

Netikiu, kad taip sakau, bet patiekalų porcijos netgi galėtų būti mažesnės. Suvalgiusi omarų sriubos (super sriuba, gaivi ir labai skani, tikrai rekomenduoju) jau jaučiausi pavakarieniavusi, o dar laukė antrasis patiekalas. Mano kolegė jautėsi taip pat suvalgiusi pirmąjį triušienos patiekalą. O dar nei iš šio nei iš to padavėjas atkeliavo su ‘middle’ patiekalu, specialiai tą vakarą siūlomu kaip dovana nuo šefo – kiaulienos nugarinė su daržovių tyre. Buvo taip skanu, kad trumpam pamiršau, jog dar atkeliaus pagrindinis patiekalas. Tiek aš, tiek kolegė pajėgėme suvalgyti vos pusę mūsų išsirinktų žuvies patiekalų. Tikriausiai tai pirmas kartas restorane, kai patiekalai itin gardūs, tačiau palikti teko beveik pilną lėkštę. Apie desertus galima buvo tik pasvajoti.

Fragrant Native Lobster & Langoustine Bisque. Fragrant Native Lobster & Langoustine Bisque.
‘Marcellin’s Heritage’ Shoulder of Loire Valley Rabbit. ‘Marcellin’s Heritage’ Shoulder of Loire Valley Rabbit.
Pan Roasted Organic Irish Sea Trout. Pan Roasted Organic Irish Sea Trout.
Slow Cooked Line Caught Scottish Cod. Slow Cooked Line Caught Scottish Cod.

Staliuku galėjome džiaugtis nuo 7pm iki 9pm, tačiau prasėdėjome šiek tiek ilgiau, niekas nekantriai šluostėmis nemosikavo ir nedavė suprasti, kad ‘pavalgėt ir marš nuo stalo’.

Mano patarimas – jei keliausite į šį restoraną tiesiog skaniai pavalgyti tuomet nesvarbu, kur sėdėsite. Tačiau, jei norėtumėte ypatingos aplinkos – planuokite vizitą iš anksto ir būtinai pabrėžkite, kad staliuko norite konservatorijoje – jums pasiūlys pirmas datas, kada yra laisvų vietų.

Sakoma, jog šiame restorane įvyksta labai daug piršlybų. Belaukiant staliuko visko gali nutikti ir galbūt ten sėdėsite visiškai su kitokiu žmogumi, nei planavote. Bet tokia jau gyvenimo romantika: niekada nežinosi su kuo vakarieniausi romantiškiausiame pasaulio restorane, jei laukti teks penkis mėnesius.

Ką mes valgėme?

Fragrant Native Lobster & Langoustine Bisque £10.80

‘Marcellin’s Heritage’ Shoulder of Loire Valley Rabbit 13.90

Slow Cooked Line Caught Scottish Cod £22.50

Pan Roasted Organic Irish Sea Trout £22.50

Triple Cooked Chips £4.90

Wilted Spinach £5.50 

Ką gėrėme?

Casali Maniago Pinot grigio 2014 £39

Arbata ir dar viena taurė vyno (net nežinau kokio, paprašėme, kad išrinktų skanų, bet ne brangiausią).
Dviem šampano taurėmis vaišino nemokamai.

Su 12.5% aptarnavimo mokesčiu ši romantiška vakarienė kainavo £152.89.

Clos Maggiore, 33 King St, Londonas WC2E 8JD, www.closmaggiore.com.

 

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai