Liepos 11, 2008
Rusiškas atkaklumas
LONDONIETĖ, 4

Pradėjau skaityti vyriškus žurnalus. Net nepagalvodavau, kad geriausi patarimai moterims slypi po apsinuoginusių merginų nuotraukomis. Be to, nusibodo skaityti mėnesiui rekomenduojamų kremų, pudrų, dažų, stilių sąrašą. Juk tiesa viena – už geriausio vietą žurnale mokama brangiausiai. 

Ir kas gali būti nuobodžiau už moteriškai parašytą straipsnį apie jausmus, patarimus, kaip patikti, mylėti, sportuoti. Kaip gyventi, dirbti, valgyti, miegoti. Geriau jau mokytų kaip įsukti elektros lemputę. Juk neseniai nevilties kupinu balsu Amelijai guodžiausi ne apie nenusisekusį pasimatymą, bet kad jau gerą valandą negaliu įsukti lemputės. 

Jau kelias savaites mėgaujuosi stalinės lempos šviesa ir vartau naujausią „GQ“. Politika, sportas, merginos, technika, automobiliai. Vyrai atrodo tokie paprasti ir „sudėtingų“ etiketė dažniausiai atitenka moterims. Argi mes per sudėtingos? 

Diskutavome su Amelija šia tema, kai beveik sinchroniškai gavome SMS‘us nuo naujų pažįstamų: „what you are up to this week“? Ką veikiu šią savaitę!? Argi pulsime beveik nepažįstamiems aiškinti dienotvarkę. Tad abi sumaigėme nereikšmingus tekstus, kad šią savaitę jokių svarbių planų neturime.

„Ar negali jie tiesiai šviesiai pasakyti: gal šeštadienio vakarą eime į kiną, pasivaikščioti, restoraną“, - iškošė pro dantis Amelija tarsi skaitydama mano mintis. „Ką veiki šią savaitę“ – klausimas į kurį niekada nesulaukiama gero atsakymo. Tolygu amerikiečių „how are you“, kada ištarę mėgstamą frazę jie parodo spindinčius dantis ir palieka tave išsižiojusią, su nuo liežuvio galo jau beveik sprūstančia istorija apie orą ir dienos jausmus. 

Tokios išsižiojusios likome ir mes su Amelija, kada į mūsų užuominą, kad taip, esame visai nieko prieš suplanuoti savaitgalį, negavome atsako. Ir jau nebesistengiame suprasti vyrų. Tačiau paprastų vis dar yra. Su vienu Maskvos kazino savininku Nikolu susipažinau tik atvykusi į Londoną, dirbdama viename brangiausių Londono restoranų. Kur šalia Kylie Minougue, Victoria Beckham, Sting‘o ir kitų pasaulio paparacių medžiojamų garsenybių buteliais seniausią viskį pirkdavo sostinėje besisvečiuojantys turtingi rusai. Nikolas buvo vienas iš jų. „Londone neturiu pažįstamų, norėčiau apžiūrėti miestą“ – paveikta panašių kalbų ir vaikystėje žiūrėtų pasakų apie rusų princus įteikiau jam savo kontaktus. Atsitokėjau tik gavusi jo paprastą elektroninį laišką, laužyta anglų kalba išdėstytą istoriją apie žmoną, dvi dukras ir dažnus apsilankymus Londone darbo reikalais.

Net praėjus dviems metams po tiesaus atsakymo Nikolas nepaliauja manęs stebinti paprastumu, labai primenančiu ūsuotąjį Boratą. „Hi, it is my. I agen In london. I invat you vizit restaurant. I stay HALKIN neer Harrodrs. Coll“, - sulaukiau jo SMS neseniai. Ir kartais norėčiau būti paprastesnė. Nerti į rusišką romaną Londone, spindėti Harrods prabanga ir kaip prestižinis Halkin‘o viešbučio miegamasis greitai užmiršti mano patogumais besinaudojančius svečius. „Vyrams reikia nepadorių moterų“, - juodu ant balto parašyta „GQ“ žurnale. Ir kartais atrodo, kad darbą, automobilį, butą, kostiumą ar suknelę renkamės atsakingiau nei žmogų, su kuriuo tikimės praleisti visą likusį gyvenimą.


Raktažodžiai: užrašairomantikameilėsantykiai

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai