Į egzistencinius Londonietės klausimus atsako Marijonas Mikutavičius.
Kokia yra gyvenimo prasmė?
Jos nėra. Tame nėra tikslo. Tik linksmesnis ar nelabai procesas.
Laiko mašina: jei galėtumėte nukeliauti į praeitį – kokį patarimą duotumėte sau, šešiolikmečiam paaugliui?
Mokykla yra niekai, palyginus su tuo, kas dar bus.
Kada jaučiatės laimingiausiu?
Pabaigęs pastangų pareikalavusį darbą ir ilsintis su svarbiausiais žmonėmis.
Kas svarbiau – ar būti gerbiamu, ar surinkti daugiau like?
Svarbiausia būti žmogumi, o ne šikniumi. Žmogus atsirado anksčiau, nei atsirado 'like'.
Kada paskutinį kartą melavote? Ar dėl to jautėtės kaltas?
Šiandien. Kaltas nesijaučiu. Melavau, nes tiesa žmogų būtų žeidusi, o aš prarasčiau gerą pažįstamą. Kam to reikia.
Ką manote apie tobulo gyvenimo įvaizdį socialiniuose tinkluose?
Žmonės įvairūs. Vieniems sekasi ir jie mano, kad dėl to visas pasaulis turi apsimyžti iš laimės. Kiti slepia, koks jų gyvenimas sumautas ir gal ta netikra pasaka, kurią kuria socialiniam tinkle, juos kažkaip guodžia. Čia kaip netikros krūtys — laimės negarantuoja, bet gal pralinksmina. Bet kuriuo atveju, pastaruosius aš dar suprantu. Pirmųjų — ne.
Dėl ko paskutinį kartą verkėte?
Žiūrėjau Sorrentino filmą 'Jaunystė'. Nežinau, kas tiksliai, bet graudino.
Ar tikite likimu?
Netikiu. Tai graži literatūrinė išmonė kaip drakonai ar elfai. Aš tikiu sėkme, atsitiktinumais ir aplinkybėmis.
O ar tikite Dievu? Ateiviais? Dvasiomis?
Labai postmoderniška į vieną gretą pastatyti Dievą ir ateivius. Netikiu, bet darau prielaidą, kad jų egzistencija įmanoma.
Kokią gyvenimo pamoką sunkiausiai išmokote?
Kaip išmokti džiaugtis savimi ir gyvenimu. Vis dar mokausi.
Ką labiausiai norėtumėte sužinoti?
Ar yra kas nors po mirties. Gal kažkada įminsiu.
Ką labiausiai norėtumėte mokėti?
Norėčiau skraidyti ir pasidaryt nematomas.
Ko niekaip negalite suprasti?
Kodėl žmonės taip pykstasi dėl Lukiškių aikštės. Niekaip nesuprantu, kodėl suaugę protingi žmonės nesutaria, su kurio kibirėliu statys pilis smėlio dėžėj.
Įsimintiniausia knyga, kurią neseniai perskaitėte.
Giunterio Graso 'Svogūno Lupimas'. Negaliu sakyt, kad įsimintiniausia, bet ją dar prisimenu.
Kokia būtų jūsų paskutinė vakarienė?
Dešinėje sėdėtų mano Ieva ir sūnus. Kairėje Linas, Gytis, Marčius, Vytautas, Vytaras, Rolas, dar du Linai, Gidonas, Marius, Dainius, Nerijus, Kęstas, dar Rolas ir dar kažkas. Grotų AC/DC. Gertume viskį. Kai kurie rūkytų. Tarp kojų vaikštinėtų deglas paršas. Saviškiai neišduotų. Išduotų kaimynai, todėl liftu atvažiuotų policininkai ir mane uždarytų į daboklę.
Ar bijote mirties ir kaip manote, ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas? Ar mirtimi viskas ir baigiasi?
Manau, kad baigiasi. Bet norėčiau, kad būtų kitaip.
Kaip norėtumėte, kad jus prisimintų?
Marka buvo geras, nors kartais užknisdavo.
Dievinu... blynus.
Labiausiai bijau... kai filmuose kapoja pirštus.
Nemėgstu... kiaušinių.
Norėčiau turėti... nuosavą kosminę stotį.
Svajoju, kad... Lietuvos futbolo rinktinė žais Europos čempionate man dar nespėjus mirti.
Labiausiai nusivyliau... saldžiais grybukais, kur vakar pirkau. Jie buvo seni ir sukietėję.
Negaliu atsikratyti... įpročio skaityti valgydamas.
