Yra žmonių, kurių energija ir entuziazmas tiesiog užkrečia. Laura Budrienė – viena iš jų. Kiekvieną kartą bendraudama su ja pagalvoju: kaip būtų puiku, jei kiekvienas turėtume po Laurą – žmogų, kuris įkvepia, sujungia ir uždega naujoms idėjoms.
„Mano garso takelis būtų Scooter – Fire,“ – juokiasi Lietuvos prekybos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentė, kai paklausiu, kokią dainą pasirinktų žengdama į sceną. Laura iš tiesų dega veikla – per dvejus metus vadovaujant organizacijai drauge su komanda ji įgyvendino daugybę sėkmingų projektų, pritraukė solidžių narių ir išplėtė bendradarbiavimo ribas ne tik tarp JK lietuvių verslininkų, bet ir tarp Lietuvos bei kitų šalių verslo bendruomenių.
Laura, prieš dvejus metus tapote Lietuvos Komercijos Rūmų JK (Lithuanian Chamber of Commerce UK – LCCUK) prezidente. Papasakokite, kaip praėjo jūsų prezidentavimo metai ir ką jums reiškia šios pareigos.
Tai didžiulė atsakomybė – būti atsakingam už organizacijos narius, didelius ir reikšmingus projektus ir net prisidėti prie to, kaip Lietuva yra matoma ir reprezentuojama Jungtinėje Karalystėje.
Šiandien džiaugiamės, kad prie organizacijos jungiasi, galima sakyti, mūsų svajonių klientai ir partneriai – solidžios įmonės ir stiprūs verslo lyderiai.
Organizacijai reikėjo naujo postūmio – atnaujinti veiklą ir įkvėpti narius. Kadangi turėjau aiškią viziją, misiją ir tikslus, pritraukti tinkamus žmones buvo kur kas lengviau.
Kurie projektai ar akimirkos per tuos veiklos metus buvo įsimintiniausi? Žmonės, renginiai – kas labiausiai įstrigo?
Po kiekvieno renginio apima jausmas: „Šį kartą buvo geriausiai.“ Tačiau tada įvyksta kitas renginys, ir tas pats jausmas sugrįžta. Įsimintina verslo misija Druskininkuose. Iš nedidelės idėjos suburti lietuvių verslininkus Druskininkuose išaugo puikus projektas. Labiausiai įsimintas verslo forumas rudenį, į kurį atvyko atstovai iš 10 Lietuvos savivaldybių. Taip pat tradiciniai renginiai, tokie kaip golfo ir teniso turnyras. Atnaujinome ryšius su LCCUK įkūrėju ir pirmojo golfo turnyro organizatoriumi Vygaudu Ušacku – jo knygos pristatymus pavyko suorganizuoti tiek Londone, tiek Druskininkuose.
Labai didžiuojamės, kad užmezgėme ryšius ir veikiame greta didžiųjų, lyderiaujančių tarptautinių prekybos rūmų.
Praėjusių metų kulminacija tapo labdaros pokylis, skirtas Rimanto Kaukėno paramos fondui – jo metu surinkome apie 130 tūkstančių svarų. Tikiu, kad šie metai atneš dar daugiau puikių renginių ir įdomių žmonių. Štai kovo mėnesį laukia kartu su British Chamber of Commerce in Lithuania organizuojamas susitikimas Lordų rūmuose.
Šiais metais sieksiu, kad organizacija taptų dar patrauklesnė, inovatyvesnė ir įdomesnė, o renginiai - aukšto lygio, prasmingi ir kuriantys realią vertę jų dalyviams.
Verslo forumas Londone.
Ambasadoriaus taurės Golfo ir Teniso turnyras.
Kokią dar naudą lietuviai verslininkai gauna prisijungę prie LCCUK?
Visų pirma, kaip verslininkė galiu pasakyti, kad kuriant bet kokį verslą svarbiausia yra suprasti, kokią vertę suteiki savo klientui. Tas pats galioja ir organizacijai. Būdamas lyderiu turi nuolat galvoti, kokią vertę gali suteikti organizacijos nariams. LCCUK siekia sujungti lietuvius verslininkus Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Taip pat bendradarbiaujame su kitų šalių prekybos ir amatų rūmais – britų, italų, ispanų ir kitais. Kiekvienas naujas narys ateina su skirtingais lūkesčiais: vienam svarbiausia bendruomenė, kitam – didesni pardavimai, trečiam – ryšiai su britų verslais. Kartais nariai kreipiasi ir su labai konkrečiais prašymais, pavyzdžiui, padėti užmegzti kontaktus su Škotijos prekybos ir amatų rūmais.
Pagrindinė vertė, kurią suteikiame nariams, yra lietuviška verslo aplinka ir bendruomenė. Taip pat – tarpusavio pagalba ir renginiai, padedantys rasti reikalingus kontaktus.
Organizuojame ne tik tradicinius tinklaveikos renginius, bet ir Business Hub internetinius seminarus, World Café sesijas, Mastermind grupes bei Speed Networking susitikimus. Taip pat pristatėme MELP programėlę, kurioje nariai gali matyti vieni kitų kontaktus, dalintis naujienomis ir lengviau bendrauti.
Mes negalime už kiekvieną atlikti visų darbų, tačiau mūsų tikslas – suteikti galimybes: kontaktus, įrankius ir aplinką, kurioje verslas gali augti.
Jus galima vadinti tinklaveikos (networking) specialiste ir praktike. Kaip prasidėjo jūsų kelias tinklaveikos ir verslo mokymų srityje?
Šiandien labai daug kalbama apie networking, tinklaveiką, ryšių mezgimą. Tačiau kai pradėjau savo kelią Lietuvoje daugiau nei prieš 30 metų, apie tai niekas nekalbėjo. Nepaisant to, networking teorija egzistavo visada. Ji man buvo labai įdomi ir atrodo, kad aš gimiau mokėdama užmegzti ryšius. Stebėjau savo tėvus, kaip jie bendraudavo su klientais, dalyvaudavau daugybėje renginių – tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Supratau, kad turėti daug pažinčių yra labai naudinga. Natūraliai suvokiau, kaip reikia elgtis: kaip išklausyti kitą žmogų, kaip kalbėti apie save ir savo poreikius, kaip pasiūlyti pagalbą. Dabar tai vadiname pagrindiniais tinklaveikos principais, tačiau juos instinktyviai taikiau dar vaikystėje.
Su britų žurnalistu ir analitiku Edward'u Lucas.
Iš kur esate kilusi ir kaip jūsų tėvai susiję su tais gebėjimais?
Gimiau ir augau Kretingoje. Mano tėvai, kaip aš sakau, paprasti žmonės. Bet jie mokėjo puikiai bendrauti ir megzti ryšius. Tėtis visada žinojo, kur ką gauti, prie ko prieiti, kaip ką padaryti. Mama dirbo kirpykloje, o kirpykloje, kaip suprantate, daugybė kontaktų. Tėtis ir mama visada žinodavo, kur rasti pagalbą. Labai dažnai į mus kreipdavosi žmonės, kuriems reikėdavo pagalbos.
Taip pat prisimenu savo dalyvavimą įvairiausiuose būreliuose, renginių vedimą, vaikų subūrimą. Pavyzdžiui, būdama penktoje klasėje buvau atrinkta į moksleivių aktyvistų stovyklą Vilniuje. Man tada buvo vienuolika metų. Viena pati keliavau iš Kretingos į Vilnių.
Kalbant su jumis girdžiu, kad tinklaveika nėra vien tik apie verslą. Tai platesnė sąvoka.
Taip, tinklaveika apima ne tik verslo ryšius, bet ir asmeninius. Asmeniniai ryšiai yra viena iš pagrindinių tinklaveikos dalių. Manau, kad mano asmeniniai ryšiai pradėjo formuotis dar ankstyvoje vaikystėje. Prisimenu, kaip per mano gimtadienius susirinkdavo daugybė vaikų iš įvairių mokyklų ir būrelių. Ir aš lankiau įvairius būrelius – nuo sporto, kaip krepšinis ar rankinis, iki tarptautinių jaunimo klubų. Visi tie vaikai turėjo skirtingus pomėgius, tikslus ir kryptis, bet aš kažkaip sugebėdavau tarp jų laviruoti: vieną dieną būdavau sporte, kitą – visai skirtingose veiklose.
Dar pamenu, kad vaikystėje tėvai mane truputį pabardavo, nes eidama iš mokyklos sveikindavausi su visais sutiktais žmonėmis. Grįžusi namo pasakodavau, kad pasisveikinau su penkiolika žmonių. Tėvai sakydavo, jog galbūt nereikėtų sveikintis su nepažįstamaisiais, bet man tai atrodė labai natūralu.
Kalbant apie tinklaveiką verslo srityje, prisimenu, kad vaikystėje svajojau būti mokytoja ir pardavėja. Vieną dieną mokydavau, o kitą dieną pardavinėdavau akmenukus. Visada bandžiau suderinti šiuos du dalykus. Dabar galvoju, kad reikėjo anksčiau atkreipti dėmesį į šią savo svajonę – mokyti ir pardavinėti. Šiuo metu savo įgūdžius sėkmingai pritaikau LCCUK veikloje.
Jau aptarėme įsimintiniausius renginius ir akimirkas, pereikime prie sunkiausių. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate savo veikloje?
Kiekvienas projektas kelia tam tikrų iššūkių, bet jų nelaikau sunkumais – veikiau kaip naujais laipteliais aukštyn. Didžiausi iššūkiai yra asmeniniai – suderinti visus darbus, prioritetus ir laiką. Pavyzdžiui, neseniai su dukra išvykome į Barseloną švęsti jos gimtadienio, bet net tada turėjau dalyvauti tinklaveikos renginyje ketvirtadienio vakarą. Didžiausias iššūkis man yra uždaryti kompą ir atsiriboti nuo darbų savaitgaliais. Tačiau jau mokausi – stengiuosi bent šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbti.
Manau, sunku yra atsiriboti nuo atsakomybės jausmo ir leisti sau pailsėti, nes mano darbas yra nuolatinis judėjimas. Džiaugiuosi, kad turiu komandą, kuri vis auga, ir jau išmokau deleguoti darbus. Supratau, kad negaliu visko padaryti pati, ir dabar stebiuosi, kaip anksčiau spėdavau tiek nuveikti viena.
Kasdien atsikeliu ir nežinau, koks skambutis, projektas ar užduotis manęs lauks. Bet tai mane motyvuoja ir džiugina. Kartą manęs paklausė: „Tai jau pasiekei maksimumą?“ Atsakiau, kad ne – tai tik pradžia.
Bendraujate su daugybe verslininkų, ir kiekvienas jų turi savo ego, charakterį, norus ir reikalavimus. Kaip jums pavyksta su visais sutarti?
Negaliu pasakyti, ar visada pavyksta, bet man atrodo, kad sekasi gerai. Pažinau daug įvairių žmonių, tipažų ir situacijų. Dabar stengiuosi bendrauti ir dirbti taip, kad neliktų vietos interpretacijoms. Prieš pradedant projektą ar susitarimą, siekiu iki galo išsiaiškinti sąlygas, ribas ir lūkesčius.
Nesusipratimai dažniausiai kyla dėl prastos komunikacijos, todėl stengiuosi jos išvengti. Jei kyla konfliktų tarp narių ar kitų organizacijų, stengiuosi tai spręsti racionaliai. Verslininkai, su kuriais dirbame, yra sąmoningi ir supranta, kad tai yra verslas, o ne vaikų darželis.
Tinklaveikos renginiuose visuomet pabrėžiu, kad negatyvumas – blogiausias dalykas. Apkalbos, negatyvūs komentarai neturėtų būti verslo dalis, nes tai veikia tavo reputaciją ir rekomendacijas. Džiaugiuosi, kad mūsų nariai yra sąmoningi ir to vengia. Visada stengiuosi išgirsti kiekvieno nario poreikius, kalbu su jais asmeniškai, o renginiuose stengiuosi sujungti tuos, kurie galėtų vienas kitam būti naudingi.
Viena pamoka, kurią išmokau – nedaryti už kitus namų darbų ir neprimesti savo nuomonės. Jei reikia, patariu, bet nesakau, kaip tiksliai daryti. Juk kiekvienas žmogus turi savo sprendimus ir kelią. Labai vertinu šiuolaikinio jaunimo požiūrį – „Tai mano sprendimas, aš pats nuspręsiu.“ Manau, verta pasimokyti.
Kiek laiko jau gyvenate Jungtinėje Karalystėje ir kodėl pasirinkote Angliją?
Anglijoje gyvenu jau dešimt metų. Tiesą sakant, niekada negalvojau, kad čia gyvensiu, ir iš pradžių to net neplanavau. Buvo laikotarpis, kai norėjosi sustoti, pagalvoti, ką daryti toliau, todėl nusprendžiau atvykti į Jungtinę Karalystę pusmečiui – atrodė, kad tai bus įdomi patirtis ir naujas iššūkis.
Atvykusi greitai pamačiau daug galimybių, kurios man pasirodė labai patrauklios. Po kurio laiko prie manęs prisijungė ir šeima. Pradėjau kurti verslą, dirbau su internetinių svetainių kūrimu, taip pat dirbau anglų kalbos kolegijoje. Pastebėjau, kad įgūdžiai, kuriuos įgijau Lietuvoje, puikiai pritaikomi ir čia, todėl gana greitai įsitvirtinau.
Vis dėlto niekada nesijaučiau nutolusi nuo Lietuvos. Man Anglija ir Lietuva visada buvo ir tebėra glaudžiai susijusios.
Minėjote, kad pamatėte Anglijoje galimybes. Kuo jos skyrėsi nuo Lietuvos?
Didžiausias skirtumas – galimybių mastas. JK rinka yra didesnė, daugiau žmonių, daugiau potencialių klientų. Pavyzdžiui, kalbant apie prekybą ar pardavimus internetu, čia yra didesnis srautas žmonių, kurie perka, o platformos, kaip Amazon ar eBay, suteikia daugiau galimybių parduoti. Taip pat čia lengviau pradėti ir plėsti verslą ar karjerą. Prisimenu žmones, su kuriais susipažinau vos atvykusi – jie pradėjo nuo paprastų darbų, bet dabar yra pasiekę karjeros aukštumų. Klausimas, ar Lietuvoje per tokį pat laiką būtų galima pasiekti tiek pat. JK taip pat lengviau kurti tarptautinius ryšius. Pavyzdžiui, franšizės, partnerystės su įvairiomis kitų šalių įmonėmis – čia visa tai vyksta greičiau. Lietuva irgi turi daug potencialo, ypač dabar, kai daug kas vyksta internetu. Bet, kai atvykau čia prieš dešimt metų, tokios galimybės nebuvo taip plačiai prieinamos kaip dabar. Didesnė šalis, didesnė rinka – tai yra privalumai, kuriuos matau JK.
Minėjote, kad tinklaveikos renginiuose svarbu būti pozityviam ir iškart nenusiteikti neigiamai. Kokie dar būtų jūsų patarimai? Pavyzdžiui, jei žmogus nėra drąsus, kalbus, nežino, kaip prieiti, ko paklausti?
Pirmas patarimas – prieš einant į renginį pasidomėti apie jį. Pasiskaitykite renginio aprašymą, sužinokite, kokie žmonės dalyvaus, kokios temos bus aptariamos. Jei nepavyksta gauti informacijos, rašykite organizatoriams – jie tikrai padės. Jei nežinote, kas dalyvaus, bent jau suprasite, apie ką renginys, kam jis skirtas ir kokios naudos galite tikėtis. Verta susipažinti su renginio organizatoriais – tai jau pirmas pliusas. Antras patarimas – atsikratyti baimės. Paklauskite savęs: „Kodėl čia atėjau?“ Jūs atėjote užmegzti kontaktų, kurie yra svarbūs jūsų verslui. Todėl pasiruoškite bent du pagrindinius klausimus: Kaip aš galiu būti jums naudingas? Kuo mano verslas galėtų jums padėti?
Labai svarbu ne tik kalbėti, bet ir klausytis, išgirsti, suvokti, kuo jūs galite būti naudingi. Galite pasidalinti savo pasiekimais, pavyzdžiui: „Per metus sukūriau 25 interneto svetaines ir padidinau klientų pardavimus.“ Trečias patarimas – nebūkite apsėsti vizitinių kortelių rinkimu. Jei jau paėmėte kortelę: parašykite, paskambinkite, palaikykite kontaktą. Svarbu, kad ryšys nebūtų paviršutiniškas.
Daug žmonių manęs klausia, kaip man pavyksta palaikyti ryšius. Tai nėra sudėtinga. Kartais užtenka pasveikinti žmogų su gimtadieniu ar tiesiog atsiminti, kada ir kokiame kontekste su juo susipažinote. Tinklaveika remiasi nuoširdumu. Svarbiausia – ką galite duoti ir kaip galite padėti. Dažnai žmonės per pirmą renginį nori pradėti projektus, bet svarbiausia yra tiesiog pabendrauti.
Jei nesate drąsus, neprivalote užmegzti ryšio su visais 50 dalyvių. Pradėkite nuo kelių žmonių, su kuriais jaučiatės komfortabiliai. Jei renginyje šilta atmosfera, natūraliai susipažinsite ir su kitais.
Mano auksinė frazė: „Niekada nežinai, kada išgersi savo auksinį kavos puodelį.“ Tai reiškia, kad nereikia skubėti visko padaryti per vieną vakarą – viskas ateis savaime. Praktikuokite trumpus pokalbius – per pirmą susitikimą kalbėkite tik apie tai, kuo galite būti vienas kitam naudingi. Jei iš pradžių atrodo sunku, tai su laiku taps lengviau. Svarbu nebijoti. Galiausiai, organizuokite savo renginius. Nesvarbu, ar ateis 5, 15 ar 50 žmonių – svarbu kokybė, o ne kiekis. Tai leis jums augti ir plėsti savo ryšius.
Anglijoje prieš 10-20 metų buvo vos kelios bendruomenės, lietuvių klubai ar organizacijos, o dabar jų – kaip grybų po lietaus. Kokie jūsų patarimai, kaip išsirinkti bendruomenę, kurios veikloje vertinga dalyvauti?
Tiek versle, tiek marketinge galioja nugriebimo strategija. Atėjau su fanfaromis, greitai surinkau žmones, bet kas toliau? Surinkti lengva, bet išlaikyti bendruomenę – reikia laiko ir pastangų. Todėl pirmiausia reikia žiūrėti, ar bendruomenė turi istoriją. Kokios jos vertybės? Kokie renginiai vyksta? Ar jie tinka tau? Visada skatinu prisijungti prie įvairių bendruomenių, tačiau svarbu atsirinkti, kur jautiesi gerai ir kokią vertę gauni.
Svarbu suprasti, kad nei viena bendruomenė už tave nesukurs verslo, neparduos tavo paslaugų ar prekių. Bet ji gali suteikti įrankius, palaikymą ir tinkamus žmones, kurie padės siekti tikslų.
Mano patarimas – rinktis bendruomenę pagal savo tikslus, išsilavinimą ar interesus. Tai turi būti vieta, kur jautiesi gerai ir kur gali mokytis iš kitų. Kartais žmonės pamato sėkmingus verslininkus ir galvoja: „Noriu būti kaip jis.“ Bet ne visi mato, kiek pastangų ir darbo slypi už tų sėkmės istorijų. Svarbu „užsidėti savo kostiumą“. Jei bandysi nešioti kažkieno kito batus, jie greičiausiai bus arba per maži, arba per dideli.
Bendruomenėms, kurios tik kuriasi, sakau: būkite unikalūs. Kiekvienas vadovas ar narys yra unikalus. Jei jau žmogus ar organizacija pasiryžo kurti bendruomenę, tam reikia daug drąsos ir pasitikėjimo. Taip pat svarbu nekopijuoti kitų. Originalumas – stipriausias dalykas. Jei turi idėją, eik toliau. Nepavyko pirmas renginys, į kurį atėjo tik 10 žmonių? Nieko tokio – svarbiausia tęsti ir mokytis. Visada skatinu bendradarbiavimą. Organizatoriai neturėtų konkuruoti tarpusavyje, o jungtis, daryti bendrus renginius. Nes vienas lauke – ne karys.
Kalbėjome apie tinklaveiką, verslus. O ką mėgstate veikti po darbų, koks jūsų laisvalaikis?
Mano mėgstamiausias užsiėmimas – planuoti, ką veikti. Taip, einu žaisti tenisą, bet dažnai teniso žaidimas baigiasi ties baseinu ir pirtimi. Labai patinka keliauti – kelionės užima nemažą dalį mano laisvalaikio. Dažnai jas derinu su tinklaveika. Be to, atradau paprastą, bet labai atpalaiduojantį užsiėmimą – spalvinti mandalas ir paveiksliukus. Neseniai nusipirkau naują knygelę ir spalvotus pieštukus – tai labai džiugina.
Dabar žinosime, ką jums dovanoti!
Tikrai taip – tai visada puiki dovana! Taip pat mėgstu megzti, tai dar vienas mano pomėgis. Nors turiu nemažai įvairių veiklų, kartais atsipalaiduoju labai paprastai – klausau muzikos ar žiūriu televizorių. Tinklaveika ir intensyvus bendravimas kartais gali išsekinti, todėl svarbu rasti laiko ramiam poilsiui.
Po golfo turnyro net pagalvojau, kad reikėtų išmokti žaisti golfą. Nuo vaikystės turiu bruožą domėtis naujais dalykais – man patinka išbandyti, išmokti ir tada judėti toliau. Todėl mano laisvalaikis gana įvairus: tenisas, kelionės, mandalų piešimas, o gal ateityje ir golfas.
Mano asmeninis šių metų iššūkis – nardymas. Po dvylikos metų pertraukos nuvykusi į Egiptą atnaujinau visus nardymo pažymėjimus. Tai buvo didelis asmeninis pasiekimas, nes anksčiau maniau, kad daugiau nebenardysiu ir jaučiau paniką vandenyje. Per šią veiklą iš naujo atradau save ir susiradau naują hobį.
Prisimenant Lietuvos Seimo rinkimų debatus, kuriuose kandidatai turėjo pasirinkti dainą, kuri skambėtų jiems žengiant į tribūną – kokią dainą pasirinktumėte jūs?
Kai išgirdau klausimą, galvoje prabėgo daug dainų. Pagalvojau apie dainą Ruduo ir dar kelias, kurios man patinka. Bet jei reikėtų parodyti mano dabartinį charakterį ir energiją, pasirinkimas būtų Scooter – Fire. Šiuo metu jaučiuosi „on fire“. Tai nėra daina, kurią klausau kasdien, bet jei reikėtų pasirinkti, ji būtų puikus mano garso takelis. Trumpai ir aiškiai – „on fire“ ir judam toliau!
Trumpai
Dievinu… keliones ir galimybę atrasti naujus kraštus.
Labiausiai bijau… kad vieną dieną liksiu be veiklos – atsibusiu ir galvosiu: „O ką šiandien darau?“
Nemėgstu… kai su kažkuo susitariu, o tas susitarimas nepavyksta.
Norėčiau turėti… didelę sodybą, kurią vadinu „draugų sodyba“. Svajoju, kad ji būtų prie jūros. Ten Dovilė rašytų straipsnius, o tinklaveikos renginiai kartais persikeltų į lietuvišką pajūrį.
Svajoju… suorganizuoti didelį renginį, kur susirinktų lietuviai verslininkai iš įvairių šalių. Tai būtų bendras didelis užsiėmimas ir renginys, kuris sujungtų bendruomenes.
Labiausiai nusivyliau… žmonėmis, kuriems atidaviau daug energijos, o jų tai visiškai nesudomino. Kai tavo pastangos, laikas ir energija lieka neįvertinti, tai labai nuvilia.
Negaliu atsikratyti įpročio… Scrollinti „TikTok'ą“ vakarais. Tai jau tikra problema!
Daugiau apie LCCUK: https://lccuk.uk/
