Birželio 21-ąją Emberton Country Park'e, šalia Olney miestelio, nuaidėjo viena gražiausių metų švenčių – Didžiosios Joninės UK 2025. Į ją susirinko daugiau nei 2500 dalyvių iš visos Jungtinės Karalystės, atvykusių pasinerti į lietuviškas tradicijas, pasidžiaugti vasariška diena gamtoje ir pabūti kartu su bendruomene.
Šventė tapo įrodymu, kad net būnant toli nuo gimtinės galima kurti tikrą, gyvą lietuvišką kultūrinę erdvę – tokią, kurioje telpa ir tradicijos, ir šiuolaikinė muzika, ir stiprus bendrystės jausmas.
Organizatoriai: „Tai viršijo lūkesčius“
Renginį organizavo edukacinis centras „Kregždutė“, kurio vadovė Asta Kazlauskaitė neslėpė džiaugsmo, kad šventė pavyko taip, kaip planuota – o gal net geriau.
Ji pabrėžė, kad renginys vyko sklandžiai, be jokių incidentų. Pasak jos, visos suplanuotos veiklos ir pramogos buvo sėkmingai įgyvendintos, o dalyviai – draugiški, geranoriški ir aktyvūs.
„Esu be galo laiminga, kad pavyko įgyvendinti tokį renginį. Džiugu matyti, kad žmonės buvo draugiški, supratingi, ir nuoširdžiai džiaugėsi švente“, – dalinosi įspūdžiais organizatorė.
Vadovė taip pat akcentavo, kad renginys – tai ne tik linksmybės. Tai bendruomenės telkimas, tautinio identiteto palaikymas, galimybė parodyti vaikams ir jaunimui lietuviškas šaknis ir kultūrą.
Renginio organizatoriai jau galvoja apie ateitį. Pasak A. Kazlauskaitės, Didžiosios Joninės UK grįš ir kitais metais. „Laukėme visų šiemet, lauksime ir kitais metais. Pažadame – bus dar geriau, dar linksmiau“, – sakė ji.
Šventės akimirkos: nuo tautinių šokių iki DJ vakarėlio
Renginys vyko Emberton Country Park – žalioje poilsio zonoje su tvenkiniais, pievomis ir jaukiaispasivaikščiojimų takais. Joninių dieną ši vieta virto tikra lietuviška sala Anglijoje. Čia netrūko tautinių simbolių, liaudies ir šiuolaikinės lietuviškos muzikos, vaišių ir pramogų.
Renginys prasidėjo vidurdienį, ir nuo pat pirmųjų akimirkų parkas virto tikra lietuviška sala Anglijoje. Žmonės rinkosi prie vainikų pynimo stalų, vaikai šokinėjo batutų aikštelėje, skambėjo lietuviška muzika,
Scenoje pasirodė tautinių šokių kolektyvai „Raskila“, „Gilė“, „Karaliūnai“, „Versmė“. Vakarėjant šventė virto koncertu po atviru dangumi – scenoje dainavo Egidijus Sipavičius, o vėliau Zygga, Valerija C, Sparnai, Pepi Pop, vakarą užbaigė DJ Jovani.
Vakaro pabaigoje šventės erdvę nušvietė didžiulis Joninių laužas, kuris visais laikais laikomas vienu svarbiausių šios šventės simbolių. Senovėje manyta, kad Joninių (arba Rasų) naktį laužas saugo nuo blogio, suteikia gyvybinių jėgų, o per jį peršokus – apsivaloma, pasisemiama sveikatos ir drąsos.
Joninių naktis – tai trumpiausia metų naktis, kuomet senovės lietuviai tikėjo, kad gamta pasiekia savo pilnatvę, o laužo liepsna padeda „palaikyti šviesą“ iki aušros. Ugnis būdavo deginama ne tik bendrystei, bet ir kaip apsauga nuo piktųjų dvasių, ligų ar nelaimių, o šokiai ir dainos aplink laužą turėjo skatinti derlių ir santarvę.
