Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo pasidavimo, ir pridūrė, kad derybos su kolega iš JAV Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) parodė „kelią į priekį“, nepaisant nuogąstavimų dėl transatlantinio skilimo.
E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.
Susitikimo metu abu vadovai pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimą, o E. Macronas primygtinai reikalavo JAV saugumo garantijų Kyjivui.
Prancūzijos ir JAV vadovų susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su Europos lyderiais Kyjive, paragino siekti taikos „šiais metais“, didėjant nuogąstavimams, kad D. Trumpas keičia savo poziciją į palankią Rusijai.
Pirmadienį Jungtinėse Tautose (JT) Vašingtonas ne kartą stojo Rusijos pusėn, stengdamasis išvengti bet kokio Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo.
„Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu.
Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad D. Trumpas turi „svarių priežasčių“ santykiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atnaujinti.
Pasak jo, labai svarbu, kad taikos Ukrainoje atveju Vašingtonas teiktų paramą bet kokiems Europos taikdariams.
E. Macronas nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu.
„Po pokalbio su prezidentu Trumpu esu visiškai įsitikinęs, kad yra kelias į priekį“, – pareiškė prancūzų prezidentas.
„Jei nebūsime protingi, tai tęsis toliau“
Prancūzijos prezidentas nuskubėjo į Vašingtoną po to, kai D. Trumpas šokiravo Ukrainą ir jos sąjungininkus Europoje pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Rusija ir derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos – be paties Kyjivo.
D. Trumpo palankumas Rusijai pastaruoju metu kelia rimtą susirūpinimą ne tik dėl tolesnės JAV paramos Kyjivui, bet ir dėl Europos ateities.
Pirmadienį JAV prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad karą pavyks užbaigti. Jis pridūrė, jog tikisi, kad per ateinančias dvi savaites V. Zelenskis atvyks į Baltuosius rūmus ir pasirašys susitarimą, suteikiantį Vašingtonui prieigą prie Ukrainos retųjų iškasenų.
„Manau, kad jei elgsimės protingai, galime tai padaryti per kelias savaites. Jei nebūsime protingi, tai tęsis toliau“, – sakė D. Trumpas.
Vėliau, duodamas interviu televizijai „Fox News“, E. Macronas teigė, kad paliaubos įmanomos per kelias savaites.
Tuo tarpu D. Trumpas pridūrė, kad V. Putinas yra pasirengęs priimti taikdarių dislokavimą Ukrainoje.
Tačiau D. Trumpas pareiškė, jog Europa tik prisiimtų naštą dėl būsimos paramos Ukrainai, o JAV susigrąžintų milijardus dolerių, kuriuos skyrė Kyjivui kaip karinę paramą.
Respublikonas vengė vadinti V. Putiną diktatoriumi ir nenorėjo komentuoti naujausios JT rezoliucijos dėl Ukrainos.
Praėjusią savaitę D. Trumpas iš esmės apkaltino Ukrainos prezidentą dėl Maskvos invazijos ir pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“, ragindamas „paskubėti, nes kitaip jis nebeturės šalies“.
Kremliaus šeimininkas savo ruožtu neketina laukti po mažiau nei prieš dvi savaites įvykusio pokalbio su D. Trumpu, kaip manoma, padėjusio pralaužti ledus.
Pirmadienį duodamas interviu valstybinei televizijai V. Putinas sakė, kad Europos šalys gali dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Tai buvo pirmasis jo „lankstumo“ šiuo klausimu ženklas.
BNS inf.
