2026 m. vasario 24-oji žymi ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines – datą, kuri ne tik primena karo pradžią, bet ir išryškina sudėtingą dabartinę situaciją: frontas išlieka aktyvus, diplomatija stringa, o pasaulio lyderiai vis garsiau kalba apie būtinybę siekti taikos.

Tarptautinis spaudimas: raginimai nutraukti ugnį

Minint karo metines, daugiau nei 30 Ukrainą remiančių šalių lyderių paragino Rusiją sutikti su „besąlygišku ugnies nutraukimu“. Šis raginimas nuskambėjo po tarptautinio susitikimo, kuriame dalyvavo ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Vokietijos vadovai. 

Lyderiai pabrėžė, kad Rusijos karas sukėlė milžiniškus nuostolius – tiek žmogiškuosius, tiek ekonominius – ir pažadėjo tęsti visapusišką paramą Ukrainai. 

Tuo pačiu metu Europos Komisija patvirtino planus skirti Ukrainai dešimtis milijardų eurų finansinės pagalbos, nepaisant politinių nesutarimų Europos Sąjungoje. 

Politinės įtampos: skirtingos pozicijos Europoje

Nors Vakarų parama išlieka stipri, vienybės ne visada pakanka. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vengrija, grasina blokuoti finansinius sprendimus, susijusius su pagalba Kyjivui. 

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer akcentuoja, kad karas Ukrainoje – tai ne tik regioninis konfliktas, bet ir kova dėl demokratinių vertybių visoje Europoje. Pasak jo, konflikto pasekmės jaučiamos ir Jungtinėje Karalystėje, ypač dėl išaugusių energijos kainų. 

Ukrainos pozicija: žmonės pavargo, bet nepasiduos

Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy teigia, kad nepaisant ilgai trunkančio karo, šalis išlieka stipri ir siekia glaudesnės integracijos į Europos Sąjungą. 

Jis taip pat ne kartą pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms, tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Be to, Kyjevas nuolat ragina partnerius stiprinti energetinę ir karinę paramą, ypač po sudėtingos žiemos, kai Rusijos atakos buvo nukreiptos į svarbiausius objektus.

Maskvos retorika: karo tikslai nesikeičia

Kremlius išlieka tvirtas savo pozicijoje – Rusija neketina nutraukti karo, kol nepasieks visų užsibrėžtų tikslų. 

Rusijos vadovybė taip pat kaltina Ukrainą ir Vakarus eskalacija bei tvirtina, kad taika įmanoma tik atsižvelgiant į Maskvos interesus. 

Tokie pareiškimai rodo, kad artimiausiu metu proveržio derybose tikėtis sudėtinga.

Kas laukia toliau?

Po ketverių metų karo aiškėja viena – konfliktas tapo ilgalaikiu iššūkiu ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.

Nors vis dažniau kalbama apie galimas derybas, pagrindinė kliūtis išlieka ta pati – skirtingas konflikto baigties suvokimas tarp Kyjivo ir Maskvos.

Ekspertai pažymi, kad artimiausi mėnesiai gali būti lemiami: arba bus pasiektas bent laikinas ugnies nutraukimas, arba karas ir toliau tęsis išsekimo fazėje, turėdamas ilgalaikių pasekmių viso regiono saugumui. 

Parengta remiantis naujausia informacija ir agentūrų pranešimais.