Buhalterija ir renginių organizavimas – du pasauliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nesuderinami. Viename – tikslūs skaičiai, finansiniai planai ir griežta struktūra, kitame – kūryba, emocijos ir spontaniškumas. Tačiau mūsų pašnekovei pavyko šias dvi sritis sujungti į darnią visumą. LAURA NENARTAVIČIENĖ – sėkminga buhalterinės apskaitos įmonės Global Info Ltd įkūrėja, kurios darbotvarkėje greta finansinių ataskaitų rikiuojasi ir lietuviški renginiai.

Jos gyvenimas – tarsi gerai surežisuotas spektaklis, kuriame kiekvienas elementas turi savo vietą. Vieną dieną ji analizuoja biudžetus ir rūpinasi verslo strategijomis, kitą – organizuoja kultūrinius renginius, kviečia žinomus aktorius ir atlikėjus iš Lietuvos bei buria lietuvių bendruomenę Anglijoje. Kaip pavyksta laviruoti tarp skaičių ir scenos šviesų? Kokie iššūkiai laukia organizuojant renginius užsienyje? Ir kaip laikinas sprendimas atvykti į Angliją virto 22 metų gyvenimo istorija.

Laura, jau 15 metų vadovauji sėkmingam buhalterinės apskaitos verslui, tačiau skiri laiko ir kultūrinei veiklai. Kaip pavyksta suderinti verslą ir meną, ir kodėl tau tai svarbu?

Tiek buhalterinė veikla, tiek renginių organizavimas yra neatsiejamos mano gyvenimo dalys. Buhalterija suteikia stabilumą ir aiškumą, o kultūrinė veikla leidžia išreikšti kūrybiškumą. Mano gyvenimas – tarsi gerai surežisuotas spektaklis: vienoje scenoje – skaičiai, kitoje – renginiai, o užkulisiuose – nuolatinis laiko planavimas. Tačiau su gera komanda viskas įmanoma!

Taip pat esu Lietuvos komercijos ir amatų rūmų (LCCUK) valdybos narė – tai vieta, kur susitinka verslas ir bendrystė. Čia viskas prasideda nuo puodelio kavos ir dažnai baigiasi naujais, įdomiais projektais!

Lietuvos Komercijos Rūmų JK (LCCUK) organizuotame golfo ir teniso turnyre.

Ar buhalterinė veikla ir renginių organizavimas turi bendrų bruožų? Galbūt šios sritys viena kitai padeda?

Taip, šios sritys turi daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abu užsiėmimai reikalauja didelio dėmesio detalėms, organizuotumo ir atsakomybės. Buhalterija padeda suprasti finansinius aspektus ir biudžeto valdymą, o renginių organizavimas suteikia galimybę kurti įdomius projektus ir išbandyti save naujose situacijose. Be to, finansinis planavimas yra neatsiejama renginių organizavimo dalis, todėl mano patirtis šioje srityje labai padeda.

Kaip prasidėjo tavo kelias renginių organizavimo srityje? Kas paskatino imtis šios veiklos?

Pagal specialybę esu buhalterė ir teisininkė, todėl su renginių organizavimu iš pradžių neturėjau nieko bendro. Tačiau gyvenimas kartais nuveda netikėtais keliais. Mano vaikystės draugas, aktorius Eimutis Kvoščiauskas, žinodamas mano atsakingumą, veržlumą ir kruopštumą, pasiūlė suorganizuoti jo pirmąjį mono spektaklį Londone – „Vietų nėra“. Tai buvo mano pirmasis žingsnis į renginių organizavimo pasaulį – iššūkis, kuris netikėtai tapo didžiuliu malonumu.

Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkeri metai, ir ši veikla tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Kiekvienas renginys suteikia naujų patirčių, leidžia augti, sutikti įdomių žmonių ir, svarbiausia, suburti lietuvių bendruomenę.

Su vaikystės draugu Eimučiu Kvoščiausku filmo Felicita premjeroje.

Ar lietuvių bendruomenė Anglijoje aktyviai dalyvauja renginiuose? Kaip kinta jos poreikiai ir lūkesčiai?

Taip, lietuvių bendruomenė yra aktyvi, tačiau pastebiu, kad jos poreikiai keičiasi. Anksčiau vyraudavo tradiciniai kultūriniai renginiai, dabar žmonės ieško ne tik lietuviškos kultūros, bet ir kokybiško laisvalaikio: profesionaliai organizuotų šou, komedijos pasirodymų, koncertų. Bendruomenė tikisi įvairovės ir aukštos kokybės renginių, todėl svarbu nuolat prisitaikyti prie jų lūkesčių.

Koks buvo pirmasis tavo organizuotas renginys ir kaip jis pavyko? Koks tavo įsimintiniausias arba didžiausią įspūdį palikęs renginys iki šiol?

Kaip minėjau anksčiau, mano pirmasis organizuotas renginys buvo mono spektaklis „Vietų nėra“ su aktoriumi Eimučiu Kvoščiausku. Tai buvo mano pirmasis rimtas žingsnis renginių organizavimo srityje, ir jis pavyko puikiai – tapo įkvėpimu tęsti šią veiklą.

Kalbant apie įsimintiniausius renginius – kiekvienas jų man yra ypatingas. Visada organizuoju tik tuos renginius, kuriais pati tikiu ir kurie mane įkvepia. Jei matau, kad renginio idėja mane „veža“, jei akys dega jį ruošiant – žinau, kad jis tikrai bus sėkmingas ir paliks įspūdį ne tik man, bet ir žiūrovams.

Pavyzdžiui, Valentino dienos proga surengėme grupės „Lietuvaičiai“ koncertą „Bernelių užeigoje“ Londone. Tai buvo vakaras, kupinas geros muzikos, šiltos atmosferos ir puikios nuotaikos. Ypač džiugino kultūringa publika ir jų pozityvi energija. Matyti žmonių šypsenas ir jausti tą bendrumo jausmą – didžiausia motyvacija kurti dar daugiau nepamirštamų akimirkų!

Grupės Lietuvaičiai koncertas Bernelių Užeigoje Londone.

Kokia misija tavo veikloje – lietuviškumo puoselėjimas, žmonių subūrimas ar kas kita?

Man svarbiausia – sukurti atmosferą, kurioje lietuviai jaustųsi gerai. Tai ne tik kultūros puoselėjimas, bet ir žmonių suartinimas, galimybė jiems pabėgti nuo kasdienybės, užmegzti naujas pažintis ir kurti ryšius.

Kokie didžiausi iššūkiai kyla kviečiant aktorius ir atlikėjus iš Lietuvos?

Oi, čia tikras nuotykių rinkinys! Logistika, finansai, o svarbiausia – pasirūpinti, kad viskas vyktų lyg pagal šveicarišką laikrodį: nuo jų įlipimo į lėktuvą Lietuvoje iki saugaus grįžimo namo. Reikia suderinti skrydžius, viešbučius, repeticijų grafikus, techniką, maistą (juk alkani artistai – pavojingi!), o kartais ir netikėtus pageidavimus. Bet kai matai, kaip jie džiaugiasi koncertu ar pasirodymu, supranti – visos bemiegės naktys buvo to vertos!

Jau šį savaitgalį, kovo 8 dieną, Notting Hill rajone įvyks itin spalvingas ir juokingas, lietuviškas legendarinis Orestos ir Džildos Vaigauskų pasirodymas? Kodėl pasirinkai būtent šią šmaikščią porą? Jie juk tarsi britiškasis „Marmite“ – arba dievini, arba negali pakęsti. Ar ne taip?

Orestas ir Džilda Vaigauskai yra talentingi humoristai, kurie moka sukurti puikią atmosferą ir priversti žmones nuoširdžiai juoktis. Jų pasirodymuose susipina lietuviška ironija, kasdienio gyvenimo situacijos ir improvizacija, todėl kiekvienas žiūrovas randa kažką artimo. Publika gali tikėtis daug juoko, geros nuotaikos ir nepamirštamos vakaro atmosferos! Ir taip, tikriausiai juos vieni myli, kiti nelabai. Juk yra žmonių, kuriems sunku pasijuokti patiems iš savęs. Mūsų organizuojamas vakaras skirtas mėgstantiems ironiją ir gerą laiką.

Su legendariniu Orestu iš Vaigauskų dueto.

Kaip pati save apibūdintum – kokie tavo pagrindiniai gyvenimo principai?

Aš esu žmogus-orkestras! Pirmiausia esu mama ir žmona, tada – verslininkė, įsipareigojusi savo klientams. Tai mano svarbiausi prioritetai. Kartais tampu organizatore arba tiesiog didžiausia vakarėlio siela. Mano gyvenimo principai paprasti: gera nuotaika, jokių „neįmanoma“, ir jei jau darai – daryk su ugnimi! Manau, kad svarbiausia gyvenime – šypsena, patikimi žmonės šalia ir tikėjimas, kad viskas įmanoma (net jei kartais reikia truputį pakovoti su realybe).

Ar labiau laikai save racionalia verslininke ar kūrybinga organizatore? O gal abi sritys tavyje dera vienodai?

Aš esu puikus „du viename“ pavyzdys! Vieną minutę galiu skaičiuoti biudžetus ir planuoti strategiją, o kitą – šokinėti iš džiaugsmo su artistais per koncertą. Manau, kad šios dvi sritys viena kitą puikiai papildo – be kūrybos būtų nuobodu, o be racionalumo… na, greičiausiai jau būčiau išleidusi visas pajamas fejerverkams ir blizgučiams!

Koks didžiausias gyvenimo iššūkis tau teko ir ko iš jo išmokai?

Didžiausias iššūkis? Tikriausiai mokytis atsipalaiduoti! Kai viską nori kontroliuoti, suplanuoti ir užtikrinti, kad viskas veiktų kaip laikrodis, kartais reikia tiesiog… įkvėpti, iškvėpti ir pasakyti: „Bus gerai!“ (o jei nebus, tai bent jau bus gera patirtis). Išmokau, kad ne viskas mūsų rankose, bet jei turi gerą komandą, humoro jausmą ir truputį „plano B, C ir D“ – gali išsisukti iš bet kokios situacijos.

Kas tave įkvepia kurti, organizuoti renginius, ieškoti naujų idėjų?

Mane įkvepia mano draugai ir žmonių emocijos! Kai matai, kaip jie juokiasi, dainuoja ar tiesiog mėgaujasi akimirka – supranti, kad visas triūsas buvo vertas to. Ir dar – kai kažkas po renginio sako: „O, buvo nerealiai! Kada kitas?“ Va tada ir pagalvoju: „Na ką, laikas vėl kibti į darbus!“

Ar esi iš tų žmonių, kurie mėgsta planuoti kiekvieną žingsnį, ar pasitiki intuicija?

Stengiuosi viską kruopščiai suplanuoti, bet tiek planavimo, tiek proceso metu intuicija yra neatsiejama dalis. Pasitikiu savo intuicija, nors gyvenimas kartais nusprendžia viską sujaukti!

Žodžiu, mano gyvenime – 50 % strategijos, 50 % „viskas bus taip, kaip turi būti“!

Knygų Teatro pasirodymas Londone, Notting Hill rajone.

Kaip atrodo tavo įprasta diena – ar labiau chaotiška ir kupina netikėtumų, ar struktūruota ir aiškiai suplanuota?

Priklauso nuo dienos! Vieną dieną galiu būti tiksli kaip buhalterinė ataskaita, kitą – lakstyti tarp renginio vietos, dekoracijų ir artistų, bandydama viską suderinti paskutinę minutę. Bet šiaip mano diena paprastai prasideda kava, planais ir viltimi, kad niekas per daug neapsivers aukštyn kojomis.

Ar yra koks nors gyvenimo moto ar posakis, kuriuo vadovaujiesi?

„Jei gali iš to pasijuokti – vadinasi, viskas gerai!“ Šitas posakis mane gelbsti net ir tada, kai viskas griūva. Dar mėgstu sakyti: „Problema? Ne, tai tiesiog dar neišspręstas klausimas!“ Nes juk viską galima išspręsti, ar ne?

Kada ir kodėl atvykai į JK? Kiek laiko čia gyveni, koks buvo tas kelias? Ar Anglija jau tavo namai?

Atvykau į Angliją prieš 22 metus – į sesers vestuves. Planas buvo aiškus: suvalgyti vestuvinį tortą, truputį padirbėti, pamatyti Londoną ir grįžti namo į Kauną. Ir, aišku, kaip ir daugelis, garsiai pareiškiau: „Čia tai jau tikrai niekada negyvensiu!“

Na… likimas išgirdo, nusišypsojo ir tarė: „Laikykis!“

Prabėgo 22 metai. Kauno dar nepasiekiau, bet vietoj to baigiau čia buhalterijos ir teisės mokslus, su kolege įkūriau verslą (su kuria jau 15 metų žengiam koja kojon kartu), užauginau vaikus ir galutinai supratau: Anglija – mano šeimos namai.

Tai štai taip planavau „keliems mėnesiams“ atvažiuoti. Matyt, kartais mano „laikinas“ planavimas toks pat stabilus kaip Anglijos oras – niekada nežinai, kuo baigsis! Nieko nėra pastoviau už laikiną sprendimą.