Suomija jau aštuntus metus iš eilės yra laimingiausia pasaulio šalis, rodo ketvirtadienį paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) remiamas metinis „Pasaulio laimės indeksas“, o Lietuva pateko į laimingiausių pasaulio šalių 20-tuką.
Bendrame indekse Lietuva šiemet pakilo trimis pozicijomis į 16 vietą ir išlieka lydere tarp trijų Baltijos šalių. Estija šiame indekse – 39-ta, o Latvija – 51-a.
Priešingai nei kaimyninės šalys, Lietuva laimės indekse nuo 2017 metų, kai užėmė 52 antrą vietą, stabiliai kopia aukštyn.
Praėjusiais metais tyrimas rodė, kad Lietuvos gyventojai iki 30-ies metų yra laimingiausi pasaulyje.
Pernai reitinge žvelgta į laimę per amžiaus grupių prizmę, o šiemet koncentruojamasi į „dalijimąsi ir rūpinimąsi“ – socialinius ryšius tarp gyventojų.
Suomijos gyventojai ir ekspertai įsitikinę, kad gerą nuotaiką jiems padeda užtikrinti graži gamta ir stipri gerovės sistema.
Afganistanas, išgyvenantis humanitarinę katastrofą nuo Talibano sugrįžimo į valdžią 2020-aisiais, vėl liko paskutinėje 143 tirtų šalių sąrašo vietoje.
Daugiau žmonių, kurie valgo vieni
Jungtinės Valstijos nukrito į 24 vietą – tai žemiausias jos rezultatas nuo 2012-ųjų, kai ataskaita buvo paskelbta pirmą kartą. Tuomet Jungtinės Valstijos užėmė savo aukščiausią – 11 – vietą.
„Per pastaruosius du dešimtmečius Jungtinėse Valstijose 53 proc. padaugėjo žmonių, kurie valgo vieni“, – teigė autoriai ir pažymėjo, kad bendras valgymas „yra glaudžiai susijęs su gera savijauta“.
Ataskaitoje teigiama, kad 2023-iaisiais maždaug vienas iš keturių amerikiečių nurodė, kad praėjusią dieną visada valgė vieni.
„Vis daugiau žmonių, kurie valgo vieni, yra viena iš blogėjančios gerovės Jungtinėse Valstijose priežasčių“, – teigiama pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad JAV buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuriose daugėja žmonių, „mirštančių iš nevilties“. Tai siejama su piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis ir savižudybėmis, nors daugumoje šalių tokių mirčių mažėja.
Ataskaita parengta remiantis žmonių visame pasaulyje apklausomis 2022–2024 metais, prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į Baltuosius rūmus sausį, nuo kurio prasidėjo daug pokyčių vidaus ir užsienio politikoje.
Visos Šiaurės šalys išliko tarp 10 laimingiausių valstybių. Suomija pralenkė Daniją, Islandiją ir Švediją. Danija atsidūrė antroje vietoje.
Tuo metu Kosta Rika ir Meksika pirmą kartą pateko į pirmąjį dešimtuką – atitinkamai jos yra šeštoje ir dešimtoje vietose.
Šalių laimės reitingas sudaromas atsižvelgiant į jų vidutinį gyvenimo vertinimą per trejus praėjusius metus, taip pat bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją.
„Suomiai yra gana patenkinti savo gyvenimu“
„Atrodo, kad suomiai yra gana patenkinti savo gyvenimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Alto universiteto docentas Frankas Martela, besispecializuojantis gerovės ir laimės tyrimų srityje.
Pasak jo, tai daugiausia galima paaiškinti tuo, kad suomiai gyvena „gana gerai funkcionuojančioje visuomenėje“.
„Demokratija veikia gerai, turime laisvus rinkimus, žodžio laisvę, žemą korupcijos lygį, o visa tai rodo, kad šalies gerovė yra aukštesnė“, – aiškino F. Martela.
Jis pridūrė, kad visose Šiaurės šalyse taip pat veikia gana stiprios socialinės gerovės sistemos – motinystės ir tėvystės atostogos, nedarbo išmokos ir dažniausiai visuotinė sveikatos priežiūra – kurios taip pat prisideda prie vidutiniškai aukštesnio gerovės lygio.
23-ejų Helsinkio studentė Eveliina Ylitolonen (Evelina Jiltolonen) teigė mananti, kad suomių mėgavimasis gamta gali padėti paaiškinti, kodėl ši Šiaurės šalis, garsėjanti tankiais miškais ir daugiau nei 160 tūkst. ežerų, nuolat pirmauja šiame tyrime.
„Gamta yra svarbi sudedamoji šios laimės dalis“, – naujienų agentūrai AFP sakė E. Ylitolonen.
Su tuo sutinka ir Jamie Sarja-Lambertas (Džeimis Sardža Lambertas), profesionalus kompiuterinių žaidimų žaidėjas, persikėlęs į Suomiją iš Jungtinės Karalystės (JK).
„Atrodo, kad visi daug labiau jaučia ryšį su gamta, eina į lauką ir bendrauja, buriasi į bendruomenes“, – teigė jis AFP.
Šiemet laimės ataskaitos autoriai teigė, kad dosnumas ir tikėjimas kitų gerumu yra „svarbūs laimės veiksniai, netgi svarbesni už didesnį atlyginimą“.
Jie taip pat pažymėjo, kad apskritai „žmonės pernelyg pesimistiškai vertina savo bendruomenių gerumą“ ir kad „pamestų piniginių grąžinimo procentas yra daug didesnis, nei žmonės tikisi“.
Šiaurės Europos šalys taip pat „užima vieną iš pirmaujančių vietų pagal tikėtiną ir faktinį pamestų piniginių grąžinimą“.
BNS inf.
